Zambija

Zambija – viena skurdžiausių pasaulio valstybių Pietų Afrikoje. Centrinėje Zambijos dalyje, visai netoli Kongo Demokratinės Respublikos sienos, įsikūręs Mikutos kaimas.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ misija šiemet vyko būtent į Mikutos kaimą Zambijoje.

Baisiausias vaikystės priešas – ligos ir nuolat persekiojantis alkio jausmas. Nepaisant to, Mikutos kaimo vaikai yra geraširdžiai, atviri ir draugiški. Jie žavi savo neišsemiama energija, plačiomis šypsenomis, teigiamomis emocijomis ir begaliniu noru bendrauti. Vaikai nepratę sielotis dėl nepritekliaus ir skurdo, priešingai, jie nuolat atranda ir nuoširdžiai džiaugiasi mažais stebuklais.

Tačiau yra viena svajonė, kurią puoselėja daugybė maža širdelių. Ta svajonė – lankyti mokyklą. Iš pirmo žvilgsnio toks vaikų smalsumas atrodo kiek neįprastai, tačiau susipažinus artimiau, pamatai, kad jis – labai logiškas. Mokykloje vaikai ne tik išmoksta kalbėti angliškai, skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir įgyja tokių žinių, kurių dažnai neturi net jų tėvai. Vaikai, lankantys mokyklą, gauna tvarkingą aprangą, kuprinę, sąsiuvinių ir rašymo priemonių, o tai vietos vaikams yra begalinis džiaugsmas ir didelis turtas. Skurdžiausiose šeimose gyvenantiems vaikams nemokami pietūs mokykloje yra vienintelė galimybė pavalgyti bent kartą per dieną. Mikutos kaime gyvenantys vaikai, norėdami pasiekti artimiausia valstybinę St. Joseph arba Chimoto mokyklą, turi keliauti į artimiausius kaimyninius kaimus, kas reiškia, kad kasdien jiems reikia nueiti nuo 7 iki 10 km pirmyn ir tiek pat atgal.

Vadovėlių, sąsiuvinių, popieriaus, spalvotų pieštukų ar net paprastų rašiklių mokykloje nėra, todėl vaikai mokosi mintinai, įdėmiai klausydami ir choru kartodami mokytojo tariamus žodžius. Į mokytojo klausimus klasei vienas per kitą skrieja gausybė atsakymų, nes kiekvienas mokinys nori pasireikšti, pademonstruodamas savo turimas žinias. Kai mokytojas paprašo, savo atsakymus vaikai rašo pasilenkę prie žemės, mažais pirštukais vedžiodami per baltą smėlį. Niekas čia nesiskundžia dėl nepatogių „suolų“, vietos trūkumo, akis spiginančios rytinės saulės ar ramybės neduodančių įkyrių musių; niekas nesako, kad jam neįdomu ar nuobodu – vaikai į mokyklą skuba su dideliu džiaugsmu ir pačiomis geriausiomis nuotaikomis, nekantraudami išgirsti naują istoriją, išmokti dar negirdėtą žodį ar išspręsti mokytojo padiktuotą užduotį.

Norint iš tiesų suprasti Afriką, reikėtų versti daugybę senų istorijos puslapių, tačiau be didelių išvedžiojimų aišku, kad labiausiai skurstančioms žemyno šalims po vandens ir maisto visų pirma reikalingas švietimas bei ugdymas. Zambijoje, nedideliuose nuo civilizacijos nutolusiuose kaimeliuose, gyvena žmonės lygiai tokie patys kaip mes. Jie turi savo rūpesčius ir džiaugsmus, augina vaikus bei kaip išmanydami stengiasi dėl jų gerovės, skiriasi tik mūsų esminiai poreikiai, svajonės ir gyvenimo dovanotos galimybės jas realizuoti.

Naudota literatūra, https://www.gelbekitvaikus.lt, www.balsas.lt, www.viskas.eu